- užskubėti
- užskubė́ti vksm. Užskubė́jau láiptais pasiim̃ti rãktų.
.
.
užskubėti — užskubėti, ùžskuba, ėjo 1. intr. skubant užeiti kur: Užlėkiau laiptais, užskubėjau DŽ1. Užskubėti pas ką NdŽ. 2. intr. NdŽ skubant užeiti už ko. 3. intr. per skubiai padaryti, prasikišti skubant: Ir aš imu dainuoti. Užskubu, per greit išberdamas … Dictionary of the Lithuanian Language
užskubinti — užskùbinti 1. tr. K paraginti, kad kas kur užskubėtų. 2. refl. K žr. užskubėti 1. 3. žr. užskubėti 5: Mūs laikrodis gal kiek ažuskùbina Klt. skubinti; atskubinti; įskubi … Dictionary of the Lithuanian Language
atskubėti — atskubėti, àtskuba, ėjo intr. Š, DŽ1; Ser skubiai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Į pagalbą taip pat atskubėjo jo juodi broliai iš fabriko P.Cvir. Gavome iš kapeliono laiškelį ir atskubėjome A.Vien. Medžiotojas įpėdin [kiškio] atskubėjo S.Dauk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išskubėti — išskubėti, ìšskuba, ėjo Rtr 1. intr. J, Š, Ser, NdŽ, DŽ1 skubiai išvykti (išeiti, išvažiuoti ir pan.): Apsirengusios ir kiek užkandusios, išskuba į ligoninę rš. Išskubėjo vargšelis į darbą Rdn. Gandrai, plumpsėdami sparnais, išskubėjo iš lizdo A … Dictionary of the Lithuanian Language
nubėgti — intr. 1. R, K bėgomis nusigauti, nulėkti: Vaikas viena koja basa nubėgo J.Jabl. Ar nubėgsi, žirgeli, į pusantro stundelio šimtą mylelių? JV279. ^ Kad tu nubėgtai laukais (kad tu pasiustum)! Arm. | refl.: Viernai nusibėgs jop MP79. 2. greitai… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuskubėti — nuskubėti, nùskuba, ėjo intr. 1. Š, DŽ, NdŽ skubiai nueiti, nuvažiuoti: Visi nuskubėjo pietaut Grž. Ką ten teip jau nuskubėsi, ka pėsti mas Pln. O Grėtė, apsiašarojusi ir paraudusi, nuskuba į vidų I.Simon. Kad ben ant kapus benuskubėčio S.Dauk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
parskubėti — parskubėti, par̃skuba, ėjo intr. NdŽ, DŽ1; Ser skubant pareiti, pargrįžti: Be reikalo parskubėjau – svečių neatvažiuota Slm. skubėti; atskubėti; įskubėti; išskubėti; nuskubėti; paskubėti; parskubėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
paskubti — paskùbti Š žr. paskubėti: 1. NdŽ Paskùbkiam šieną pjauti – kiti darbai lipa ant viršaus Šts. Paskubau iš Liepojos išsidanginti rš. 2. Keliauninkų dalis paskubo prie kasos langelio Pt. Kad nepaskumbì, tad nebrandi Plik. To šauksmo atbojantiejie … Dictionary of the Lithuanian Language
paskubėti — paskubėti, pàskuba, ėjo intr. J, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; M 1. pasistengti greitai ką padaryti: Tik ėjo, dairinėjos paskubėdamas Skrb. Apie tavo nuopelnus aš paskubėsiu pranešti broliui grosmeisteriui V.Krėv. Kelkit, vaikai, paskubėkit, atsikėlę… … Dictionary of the Lithuanian Language
praskubėti — praskubėti, pràskuba, ėjo intr. 1. Ser, NdŽ skubiai praeiti pro šalį: Abiem kryptim praskubėdavo studentai – pavieniui ir būreliais rš. 2. praleisti kurį laiką skubant: Praskubėta jau – tiek metų Drsk. skubėti; atskubėti; įskubėti; išskubėti; … Dictionary of the Lithuanian Language